Viešųjų pirkimų įstatymas – svarbiausi punktai tiekėjams
02.26.2020
Viešųjų pirkimų įstatymas apibrėžia pačias svarbiausias gaires, kurias turi žinoti tiek viešuosius konkursus organizuojančios įmonės, tiek tiekėjai, kurie siūlo savo paslaugas, prekes arba darbus. Nurodysime pačius svarbiausius niuansus, kuriuos turėtų įvertinti tiekėjai. Tikimės, kad tai Jums padės kur kas paprasčiau pasiruošti konkursui ir laimėti jį.
Jeigu iki šiol niekada neteko juo naudotis ir nežinote, kuris kodas geriausiai atitinka Jūsų prekes, paslaugas arba darbus – visada galite konsultuotis su atsakingais asmenimis, kurie dirba tarnyboje.
Tiekėjais gali būti ne tik viena įmonė arba vienas asmuo, tačiau taip pat ir jų grupės. Įskaitant - ir laikinas grupes, kurios „susikūrė“ būtent dėl konkretaus konkurso. Organizacija, kurią domina tam tikra tiekėjų grupė – neturi teises prašyti, kad ta grupė įgytų tam tikrą teisinį statusą. Visgi, išimtinais atvejais galima prašyti sudaryti bent jau laikiną sąjungą, kurią apibrėžia tam tikri teisiniai dokumentai. Tokie niuansai dažniausiai nurodomi pirkimo sutartyse. Taip pat organizacijos, kurios skelbia konkursus, sutartyse turi griežtai apibrėžti – kaip tiekėjų grupės turi atitikti kvalifikacijos reikalavimus ir tuo pačiu – kokie kriterijai yra taikomi kiekvienai grupės įmonei/asmeniui.
Taigi, tiekėju gali būti vienas juridinis, fizinis asmuo arba jų grupė, kuri kartu kandidatuoja siekiant laimėti konkursą. Dažniausiai sąjungos sudaromos tuomet, kai reikia atitikti organizacijos keliamus kvalifikacijos reikalavimus.
2. Perkančiosios organizacijos turi siekti, kad valstybės lėšos būtų skirstomos objektyviai. Tuo tarpu tiekėjai privalo įvertinti savo galimybes ir nekandidatuoti tokiu atveju, jeigu nėra tikri, kad prekes, paslaugas arba darbus bus gebūs suteikti.
3. Kandidatuojant į konkursus privaloma laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo apsaugos įstatymų, kuriuos apibrėžia ne tik LR, tačiau taip pat ir ES direktyvos.
4. Tiekėjai turi atsakingai ruoštis kiekvienam konkursui ir pateikti patrauklų pasiūlymą, kuris turi būti ir gali būti konkurencingas. Štai todėl geriausia neskirti laiko konkurso paieškai, o gauti apie jį informaciją elektroniniu paštu ir daugiau laiko skirti pasiruošimui.
5. Tiekėjai gali sudaryti sąjungas su kitomis įmonėmis ir bendru atveju kandidatuoti konkursuose.
6. Tiekėjai turi kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms, kurios yra nurodomos sutarties sąlygose. Tiek tokiu atveju, kai yra pasirašoma tik preliminari sutartis, tiek tokiu atveju, kai sudaroma pagrindinė.
7. Peržiūrint organizacijos pateiktą pasiūlymą tiekėjas turi teisę kreiptis su klausimais, kurie jam neatrodo aiškūs, kelia dviprasmybes. Organizacija, tiesa, neprivalo į tuos klausimus atsakyti.
8. Tiekėjai organizatorių pasiūlymuose radę tam tikrų neaiškumų – gali kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir informuoti apie pažeidimus.
1. Europos sąjungos komisija ribas keičia kas dvejus metus, tad su jomis galima susipažinti išleistame Europos Sąjungos informaciniame leidinyje. Pirkimų kainų ribas taip pat galima rasti ir LR Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
2. Supaprastintais pirkimais yra laikomi mažos vertės prekių arba paslaugų pirkimai, kurių vertė ES šalyse yra mažesnė kaip 58 000 eurų. Darbų pirkimo vertė turi būti mažesnė nei 145 000 eurų. Abiem atvejais suma yra nurodyta be PVM.
3. Perkant socialines bei kitas specialias paslaugas, kurios apibrėžtos dokumento 2 priede - suma turi siekti 750 000 eurų.
Apie vertes galite skaityti plačiau šiame straipsnyje
Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, kurioje:
1) teikiami ir tvarkomi viešųjų pirkimų skelbimai ir ataskaitos;
2) atliekamos viešųjų pirkimų procedūros;
3) skelbiamos planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinės, viešųjų pirkimų dokumentai, viešojo pirkimo-pardavimo sutartys, preliminariosios viešojo pirkimo-pardavimo sutartys ir kita informacija apie viešuosius pirkimus;
4) archyvuojami ir saugomi viešųjų pirkimų dokumentai;
5) atliekami kiti įstatymuose nustatyti veiksmai.
Tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.
Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui.
Darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – darbų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios dalykas yra:
1) darbai, susiję su šio įstatymo 1 priede išvardytomis veiklos rūšimis, arba šie darbai ir jų projektavimo paslaugos;
2) statinio (kuris yra statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas ir kuris gali savarankiškai atlikti ūkinę ar techninę funkciją) statybos darbai arba šie darbai ir statinio projektavimo paslaugos;
3) statinio statymas bet kokiomis priemonėmis pagal perkančiosios organizacijos, darančios lemiamą poveikį darbo pobūdžiui arba projektui, nustatytus reikalavimus.
Konfidencialumo pasižadėjimas – viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas neteikti tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (arba) perkančiosios organizacijos interesus.
Netinkama viešojo pirkimo paraiška – viešojo pirkimo paraiška, kurią pateikęs viešojo pirkimo kandidatas atitinka perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose nustatytą tiekėjo pašalinimo pagrindą arba neatitinka minėtuose dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų.
Pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjas – tiekėjas, rinkoje siūlantis pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugas.
Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – paslaugų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios dalykas yra paslaugų teikimas.
Preliminarioji viešojo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis) – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų sudaryta sutartis, kurios tikslas – nustatyti sąlygas, įskaitant kainą ir, kur to reikia, numatomą kiekį, taikomas viešojo pirkimo-pardavimo sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį.
Konfidencialiais negali būti laikomi šie aspektai:
1. Jeigu jie pažeidžia įstatymus, kurie apibrėžia informacijos atskleidimo teisės aktus.
2. Taip pat turi būti viešinama informacija, kuri yra susijusi su sudaroma sutartimi, apie kandidatų, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudaromos preliminarios sutarties bei kitais panašiais aspektais skelbimu.
3. Negali būti slepiama informacija, kuri yra susijusi su suteikiamų paslaugų, darbų arba prekių kaina.
4. Negali būti laikoma konfidencialia informacija, kurioje detalizuojama – kokias nuolaidas teikia paslaugos tiekėjas.
5. Taip pat negali būti slepiama ta informacija, kurioje matyti – kokia yra tiekėjo kvalifikacija, taip pat, kokie kokybės rodikliai yra taikomi. Šios info neskelbti galima tik tokiu atveju, jeigu tiekėjas yra sudaręs sutartį su trečiosiomis šalimis, kurios taip pat minimos sutartyje. Tuomet apie trečiuosius asmenis info teikiama tiek organizacijai, kuomet reikalingas interesų gynimas.
6. Konfidencialia negali būti laikoma info apie subtiekėjus ir tuo pačiu juridinius/fizinius asmenis, kurie jungtiniu pagrindu dalyvauja konkursuose su pagrindine įmone.
Tiekėjai taip pat gali būti paprašomi nurodyti – kodėl tam tikra informacija yra konfidenciali. Dažniausiai tokias užklausas pateikia organizacijos, kurios vertina konkurse dalyvaujančias įmones. Tiekėjas į užklausą turi atsakyti per 5 darbo dienas. Jeigu atsakymas nėra gaunamas – po šio termino pateikta užklausa dėl konkrečios info tampa nebekonfidenciali ir tiekėjas turi ją viešinti.
Pirkimo metu tiekėjas gali gauti užklausą, kad būtų pratęstas terminas (užklausą teikia perkančioji organizacija). Tiekėjas gali priimti pasiūlymą, patenkinti jį arba atmesti. Net ir atmetęs pasiūlymo jis vistiek nepraranda galimybės dalyvauti konkurse.
Jeigu tiekėjas sutinka pratęsti sutartį - tokiu atveju jis turi informuoti organizaciją. Sutartis gali būti pratęsiama tiek, kiek prašo organizacija arba tiek, kiek gali/pageidauja pats tiekėjas. Pateikus naują datą – būtinas ir atskiras dokumentas, kuriame matyti naujai įrašyta data.
Galimas ir tiekėjo pateikto pasiūlymo atšaukimas. Atšaukdamas terminą tiekėjas nepraranda teisės į pateikto pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Atšaukimas pripažįstamas galiojančiu tik tokiu atveju, kai perkančioji organizacija jį gauna iki pasiūlymo termino pabaigos.
Dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose turėtų laikytis šio plano:
1. Detaliai susipažinti su perkančiųjų organizacijų planais.
2. Tinkama savęs parduodančios įmonės reprezentacija pritaikyta pagal tam tikros įmonės poreikius.
3. Viešojo pirkimo dokumento analizė turi būti atliekama ypač kruopščiai. Kilus klausimams – kreiptis dėl jų į organizaciją.
Viešųjų pirkimų įstatymas apibrėžia, kad tiekėjas gali dalyvauti:
1. Savarankiškai;
2. Jungtinės veiklos pagrindu;
3. Pasitelkiant į pagalbą subrangovus;
4. Naudojantis kitų ūkinių subjektų pajėgumais.
Pirmo susitikimo metu su organizatoriumi reikia sutarti dėl susitikimo dažnumų, laiko, vietos ir panašiai, taip pat, suderinti protokolus, susitarti dėl ataskaitų teikimo, kurias teikia tiekėjas, įvertinti galimus planus, kurie gali nulemti paslaugos, prekės, darbų teikimo korekcijas.
Tiek organizatoriai, tiek paslaugos tiekėjai pasibaigus sutarčiai turi įvertinti kelis niuansus ir atsakyti sau į kelis klausimus.
1. Ar organizatoriai gavo tai, ko jiems reikėjo, o tiekėjai suteikė tai, kas buvo žadėta.
2. Ar gautos prekės paslaugos, darbai buvo tikrai tokie, kokie pageidaujami, be netikslingų korekcijų bei nukrypimų.
3. Ar matomas skirtumas gali būti realiai apibrėžiamas? Tiekėjai gali nuklysti į šoną netyčia, todėl būtini reguliarūs sutikimai su organizacijomis.
4. Ar tiekėjai jaučiasi suteikę geros kokybės paslaugas ir ar bus pajėgūs ateityje suteikti panašias?
Norėdami susipažinti su naujausia redakcija – skaitykite naujausią viešųjų pirkimų redakciją
Viešųjų pirkimų klasifikacija
Viešieji pirkimai yra klasifikuojami pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (BVPŽ). Tinkamas klasifikacijos priskyrimas yra būtinas, kadangi jis padeda tiekėjui kur kas greičiau rasti konkursus, kurie atitinka jo galimybes, kvalifikacijas. Žodyną galima rasti Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.Jeigu iki šiol niekada neteko juo naudotis ir nežinote, kuris kodas geriausiai atitinka Jūsų prekes, paslaugas arba darbus – visada galite konsultuotis su atsakingais asmenimis, kurie dirba tarnyboje.
Kas yra tiekėjai?
Tiekėjai gali būti ne tik juridiniai, tačiau taip pat ir fiziniai asmenys. Nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje tiekėjas kandidatuoja – jis negali būti atmestas tik todėl, kad neatitinka X šalies poreikių, kad dalyvautų TIK juridiniai arba TIK fiziniai asmenys. Taip pat, dažniausiai perkant prekes, paslaugas arba darbus iš juridinių asmenų yra prašoma sutartyse nurodyti atsakingų žmonių kontaktus, kuriais galima kreiptis tokiu atveju, jei peržiūrint paraišką kilo kokie nors neaiškumui ir reikalingas jų patikslinimas.Tiekėjais gali būti ne tik viena įmonė arba vienas asmuo, tačiau taip pat ir jų grupės. Įskaitant - ir laikinas grupes, kurios „susikūrė“ būtent dėl konkretaus konkurso. Organizacija, kurią domina tam tikra tiekėjų grupė – neturi teises prašyti, kad ta grupė įgytų tam tikrą teisinį statusą. Visgi, išimtinais atvejais galima prašyti sudaryti bent jau laikiną sąjungą, kurią apibrėžia tam tikri teisiniai dokumentai. Tokie niuansai dažniausiai nurodomi pirkimo sutartyse. Taip pat organizacijos, kurios skelbia konkursus, sutartyse turi griežtai apibrėžti – kaip tiekėjų grupės turi atitikti kvalifikacijos reikalavimus ir tuo pačiu – kokie kriterijai yra taikomi kiekvienai grupės įmonei/asmeniui.
Taigi, tiekėju gali būti vienas juridinis, fizinis asmuo arba jų grupė, kuri kartu kandidatuoja siekiant laimėti konkursą. Dažniausiai sąjungos sudaromos tuomet, kai reikia atitikti organizacijos keliamus kvalifikacijos reikalavimus.
Svarbiausi pirkimų principai
1. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad pirkimuose būtų laikomasi lygiateisiškumo principų. Visgi, lygiai taip pat to siekti turi ir tiekėjai, kurie negali naudoti nesąžiningų konkurencijos būdų konkursui laimėti.2. Perkančiosios organizacijos turi siekti, kad valstybės lėšos būtų skirstomos objektyviai. Tuo tarpu tiekėjai privalo įvertinti savo galimybes ir nekandidatuoti tokiu atveju, jeigu nėra tikri, kad prekes, paslaugas arba darbus bus gebūs suteikti.
3. Kandidatuojant į konkursus privaloma laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo apsaugos įstatymų, kuriuos apibrėžia ne tik LR, tačiau taip pat ir ES direktyvos.
4. Tiekėjai turi atsakingai ruoštis kiekvienam konkursui ir pateikti patrauklų pasiūlymą, kuris turi būti ir gali būti konkurencingas. Štai todėl geriausia neskirti laiko konkurso paieškai, o gauti apie jį informaciją elektroniniu paštu ir daugiau laiko skirti pasiruošimui.
5. Tiekėjai gali sudaryti sąjungas su kitomis įmonėmis ir bendru atveju kandidatuoti konkursuose.
6. Tiekėjai turi kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms, kurios yra nurodomos sutarties sąlygose. Tiek tokiu atveju, kai yra pasirašoma tik preliminari sutartis, tiek tokiu atveju, kai sudaroma pagrindinė.
7. Peržiūrint organizacijos pateiktą pasiūlymą tiekėjas turi teisę kreiptis su klausimais, kurie jam neatrodo aiškūs, kelia dviprasmybes. Organizacija, tiesa, neprivalo į tuos klausimus atsakyti.
8. Tiekėjai organizatorių pasiūlymuose radę tam tikrų neaiškumų – gali kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir informuoti apie pažeidimus.
Tarptautinės pirkimo vertės ribos
Tarptautinis pirkimas turi atitikti šias nustatytas ribas arba jas viršyti (be PVM):1. Europos sąjungos komisija ribas keičia kas dvejus metus, tad su jomis galima susipažinti išleistame Europos Sąjungos informaciniame leidinyje. Pirkimų kainų ribas taip pat galima rasti ir LR Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
2. Supaprastintais pirkimais yra laikomi mažos vertės prekių arba paslaugų pirkimai, kurių vertė ES šalyse yra mažesnė kaip 58 000 eurų. Darbų pirkimo vertė turi būti mažesnė nei 145 000 eurų. Abiem atvejais suma yra nurodyta be PVM.
3. Perkant socialines bei kitas specialias paslaugas, kurios apibrėžtos dokumento 2 priede - suma turi siekti 750 000 eurų.
Apie vertes galite skaityti plačiau šiame straipsnyje
Svarbiausios viešųjų pirkimų įstatymo sąvokos tiekėjams
Planuojantys viešuosius pirkimus pirmiausia turėtų susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis. Nurodysime svarbiausias, kurios apibrėžtos įstatymu ir kurias žinoti turėtų tiekėjai (Sąvokos kopijuotos iš Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos).Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, kurioje:
1) teikiami ir tvarkomi viešųjų pirkimų skelbimai ir ataskaitos;
2) atliekamos viešųjų pirkimų procedūros;
3) skelbiamos planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinės, viešųjų pirkimų dokumentai, viešojo pirkimo-pardavimo sutartys, preliminariosios viešojo pirkimo-pardavimo sutartys ir kita informacija apie viešuosius pirkimus;
4) archyvuojami ir saugomi viešųjų pirkimų dokumentai;
5) atliekami kiti įstatymuose nustatyti veiksmai.
Tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.
Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui.
Darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – darbų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios dalykas yra:
1) darbai, susiję su šio įstatymo 1 priede išvardytomis veiklos rūšimis, arba šie darbai ir jų projektavimo paslaugos;
2) statinio (kuris yra statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas ir kuris gali savarankiškai atlikti ūkinę ar techninę funkciją) statybos darbai arba šie darbai ir statinio projektavimo paslaugos;
3) statinio statymas bet kokiomis priemonėmis pagal perkančiosios organizacijos, darančios lemiamą poveikį darbo pobūdžiui arba projektui, nustatytus reikalavimus.
Konfidencialumo pasižadėjimas – viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas neteikti tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (arba) perkančiosios organizacijos interesus.
Netinkama viešojo pirkimo paraiška – viešojo pirkimo paraiška, kurią pateikęs viešojo pirkimo kandidatas atitinka perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose nustatytą tiekėjo pašalinimo pagrindą arba neatitinka minėtuose dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų.
Pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjas – tiekėjas, rinkoje siūlantis pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugas.
Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – paslaugų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios dalykas yra paslaugų teikimas.
Preliminarioji viešojo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis) – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų sudaryta sutartis, kurios tikslas – nustatyti sąlygas, įskaitant kainą ir, kur to reikia, numatomą kiekį, taikomas viešojo pirkimo-pardavimo sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį.
Konfidencialumo ribos ir apibrėžimas
Negalima piktnaudžiauti konfidencialumo sąvoka. Visas tiekėjo pateiktas pasiūlymas negali būti laikomas konfidencialiu. Tam tikra jo dalis – gali būti, tačiau tuomet ta dalis turi būti laikoma komercine paslaptimi.Konfidencialiais negali būti laikomi šie aspektai:
1. Jeigu jie pažeidžia įstatymus, kurie apibrėžia informacijos atskleidimo teisės aktus.
2. Taip pat turi būti viešinama informacija, kuri yra susijusi su sudaroma sutartimi, apie kandidatų, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudaromos preliminarios sutarties bei kitais panašiais aspektais skelbimu.
3. Negali būti slepiama informacija, kuri yra susijusi su suteikiamų paslaugų, darbų arba prekių kaina.
4. Negali būti laikoma konfidencialia informacija, kurioje detalizuojama – kokias nuolaidas teikia paslaugos tiekėjas.
5. Taip pat negali būti slepiama ta informacija, kurioje matyti – kokia yra tiekėjo kvalifikacija, taip pat, kokie kokybės rodikliai yra taikomi. Šios info neskelbti galima tik tokiu atveju, jeigu tiekėjas yra sudaręs sutartį su trečiosiomis šalimis, kurios taip pat minimos sutartyje. Tuomet apie trečiuosius asmenis info teikiama tiek organizacijai, kuomet reikalingas interesų gynimas.
6. Konfidencialia negali būti laikoma info apie subtiekėjus ir tuo pačiu juridinius/fizinius asmenis, kurie jungtiniu pagrindu dalyvauja konkursuose su pagrindine įmone.
Tiekėjai taip pat gali būti paprašomi nurodyti – kodėl tam tikra informacija yra konfidenciali. Dažniausiai tokias užklausas pateikia organizacijos, kurios vertina konkurse dalyvaujančias įmones. Tiekėjas į užklausą turi atsakyti per 5 darbo dienas. Jeigu atsakymas nėra gaunamas – po šio termino pateikta užklausa dėl konkrečios info tampa nebekonfidenciali ir tiekėjas turi ją viešinti.
Pateikto pasiūlymo galiojimo terminas
Tiekėjo organizacijai pateiktas pasiūlymas galioja paties tiekėjo nurodyto termino laiko tarpą. Suprantama, kad šis terminas gali būti trumpesnis nei yra nurodyta pirkimo dokumentuose. Jeigu konkrečiame pasiūlyme galiojimo terminas nėra nurodytas – traktuojama, kad jis galioja tiek laiko, kiek ir pirkimo paskelbtame dokumente.Pirkimo metu tiekėjas gali gauti užklausą, kad būtų pratęstas terminas (užklausą teikia perkančioji organizacija). Tiekėjas gali priimti pasiūlymą, patenkinti jį arba atmesti. Net ir atmetęs pasiūlymo jis vistiek nepraranda galimybės dalyvauti konkurse.
Jeigu tiekėjas sutinka pratęsti sutartį - tokiu atveju jis turi informuoti organizaciją. Sutartis gali būti pratęsiama tiek, kiek prašo organizacija arba tiek, kiek gali/pageidauja pats tiekėjas. Pateikus naują datą – būtinas ir atskiras dokumentas, kuriame matyti naujai įrašyta data.
Galimas ir tiekėjo pateikto pasiūlymo atšaukimas. Atšaukdamas terminą tiekėjas nepraranda teisės į pateikto pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Atšaukimas pripažįstamas galiojančiu tik tokiu atveju, kai perkančioji organizacija jį gauna iki pasiūlymo termino pabaigos.
Kaip dalyvauti viešuosiuose pirkimuose?
Kuo dažniau dalyvausite viešuosiuose pirkimuose – tuo didesnė tikimybė, kad pavyks juos laimėti. Žinoma, svarbiausia yra ne kiekybė, tačiau kokybė.Dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose turėtų laikytis šio plano:
1. Detaliai susipažinti su perkančiųjų organizacijų planais.
2. Tinkama savęs parduodančios įmonės reprezentacija pritaikyta pagal tam tikros įmonės poreikius.
3. Viešojo pirkimo dokumento analizė turi būti atliekama ypač kruopščiai. Kilus klausimams – kreiptis dėl jų į organizaciją.
Viešųjų pirkimų įstatymas apibrėžia, kad tiekėjas gali dalyvauti:
1. Savarankiškai;
2. Jungtinės veiklos pagrindu;
3. Pasitelkiant į pagalbą subrangovus;
4. Naudojantis kitų ūkinių subjektų pajėgumais.
Pirmas susitikimas su organizacijos atstovais
Nors Viešųjų pirkimų įstatymas neapibrėžia ką reikia sutarti pirmo susitikimo metu, tačiau mes išskirsime kelis niuansus, kurie dažniausiai palengvina konsultacijas.Pirmo susitikimo metu su organizatoriumi reikia sutarti dėl susitikimo dažnumų, laiko, vietos ir panašiai, taip pat, suderinti protokolus, susitarti dėl ataskaitų teikimo, kurias teikia tiekėjas, įvertinti galimus planus, kurie gali nulemti paslaugos, prekės, darbų teikimo korekcijas.
Tiek organizatoriai, tiek paslaugos tiekėjai pasibaigus sutarčiai turi įvertinti kelis niuansus ir atsakyti sau į kelis klausimus.
1. Ar organizatoriai gavo tai, ko jiems reikėjo, o tiekėjai suteikė tai, kas buvo žadėta.
2. Ar gautos prekės paslaugos, darbai buvo tikrai tokie, kokie pageidaujami, be netikslingų korekcijų bei nukrypimų.
3. Ar matomas skirtumas gali būti realiai apibrėžiamas? Tiekėjai gali nuklysti į šoną netyčia, todėl būtini reguliarūs sutikimai su organizacijomis.
4. Ar tiekėjai jaučiasi suteikę geros kokybės paslaugas ir ar bus pajėgūs ateityje suteikti panašias?
Norėdami susipažinti su naujausia redakcija – skaitykite naujausią viešųjų pirkimų redakciją